Savo veikloje dažnai tenka išgirsti klausimų, į kuriuos čia ir atsakysime:
Kodėl jums taip rūpi LGBT+ tematika?
Išties mums rūpi daugybė temų: demografinė krizė, masinė migracija, tarptautinė agresija, politinės sistemos korupcija, visuomenės atomizacija, nykstanti pagarba žmogiškai ir bet kokiai gyvybei. LGBT+ yra tik viena siaurutė tema, o daugelis išvardytųjų problemų – daug rimtesnės už ją. Ne mes domimės LGBT+ tema, tai ji mums brukama – į gatves, į žiniasklaidą, į švietimo įstaigas. Mes gi bevelytume gyventi be jos.
Kodėl LGBT+ ideologija yra blogai?
LGBT+ ideologija tėra ledkalnio viršūnėlė, vienas iš pavyzdžių daug platesnei problemai – hedonizmui. Kai gyvenimo moto tampa malonumas, žmonės renkasi karjerą, pinigus ir pramogas vietoje vaikų, plinta abortai, kaip lengvas „pašalinių“ lytinių smagumų rezultatų sprendimas, dėl sotesnio kąsnio paliekama Tėvynė ir ištirpstama kitose šalyse. Taip žūsta tautos. Mes – ne prieš „kitokius“ žmones, mes – prieš hedonizmą.
Ar manote, kad LGBT+ yra kažkas užkrečiamo?
JAV apklausos duomenimis, 7,1 proc. amerikiečių save laiko LGBT+ nariais. Vis dėlto naujausi JAV atlikti 13–20 metų jaunimo statistiniai duomenys rodo, jog mažiau, nei pusė jo save priskiria taip vadinamai „tradicinei“ orientacijai. Propaganda daro savo. Tai teikia ir vilčių: tinkamas auklėjimas ir švietimas gali dalį lytines deviacijas patiriančių žmonių grąžinti prie prigimtinių normų.
Kaip jūsų pasaulėžiūra dera su žmogaus teisėmis?
Privati žmogaus gyvenimo sritis priklauso tik jam pačiam, iki galutinės akistatos su Kūrėju. Ne valstybei ir ne visuomenei. Bet viešoji sritis, kur žmogus susitinka su kitu žmogumi, jau yra ir visuomenės, ir valstybės reikalas. Todėl asmeniniai suaugusio žmogaus polinkiai ar net veiksmai turi būti palikti jo paties kompetencijai, o štai destruktyvių reiškinių propagavimas turi būti uždraustas, gi konstruktyvios normos – puoselėtinos.
Gal esate tiesiog religiniai fanatikai?
Esame krikščionys, bet pasisakome už tikėjimo laisvę. Religija – tai asmeninis žmogaus santykis su dievybe ir jis taip pat nėra nei visuomenės, nei valstybės kompetencijos sritis. Kas kita – moralė: tiek, kiek viena ar kita moralinė pozicija yra vieša, tiek visuomenė ir valstybė turi teisę ir dažnai – pareigą tai reglamentuoti.
Kaip jūsų pozicija dera su laiko dvasia?
Nėra tokio reiškinio, kaip vienakryptė vertybių raida. Ji – permaininga, vienu laikotarpiu vyrauja vienokios, kitu – kitokios vertybės, tad naivu įsivaizduoti, kad kokia nors vertybinė pozicija įsitvirtina amžinai. O laikas nėra ta kategorija, kuri sąlygotų vienos ar kitos pozicijos teisingumą. Kas buvo gera vakar, bus gera ir šiandien, o kas buvo bloga, ir liks bloga, ką apie tai bemanytų atskiras žmogus ar net visuomenės dauguma.
O kaipgi meilė ir tolerancija?
Ištvirkavimas nėra meilė, o siekis įvesti savo diktatą nėra tolerancija. Tikroji meilė visad orientuota į idealą, o tolerancija galima tik bendrų vertybių pagrindu, vardan jų pakenčiant skirtumus kitose srityse.
